senagulis

senãgulis, -ė adj. (1) ilgai išbuvęs, išgulėjęs, senas: Senãgulės vytys geresnės Trgn. Senãgulis medis drūtesnis Prng. Būdavo tokie kelmai senagulių pušų, kad trys vyrai neapimdavo TS1901,4-5b(Mt).